Autorius: eko_admin

Seminarai Vilniuje ir Kaune!

AUGINKIME LAIMINGUS VAIKUS DARNIOJE IR SVEIKOJE ŠEIMOJE!

VšĮ ,,Sveikatai palankus” kviečia Jus į požiūrio plėtimo seminarą, kurio tikslas praplėsti Jūsų požiūrį šeimos sveikatai palankios mitybos ir harmoningo augimo šeimoje tema. Sužinosite, kokius maisto produktus pirkti, ką iš jų gaminti, kaip gaminti, kiek ir kaip suvalgyti, kad šeimos mityba būtų sveikatai palanki ir formuotųsi šeimoje sveikatai palankūs valgymo įpročiai. Papasakosime kiek daug harmonijos šeimoje gali duoti ritmas, koks jis, kaip jo laikytis. Pirmojo žmogaus gyvenimo septynmečio svarba ir kokius pamatus bei kaip kloti, kad gyvenimo namas nebūtų sukrypęs.

DĖMESIO! SEMINARAS SKIRTAS ŠEIMOMS, KURIOS PROPAGUOJA SVEIKATAI PALANKIĄ MITYBĄ, BET NE ALTERNATYVIAS MITYBOS SISTEMAS: ŽALIAVALGYSTĘ, VEGETARIZMĄ, VEGANIZMĄ IR PAN.
Daugiau informacijos: http://sveikataipalankus.lt/visus-rupestingus-tevelius-kvi…/
Paskaitos planas:

Sveikatai palankios mitybos principai – ką, kaip ir kiek valgyti? Mitai ir tiesos.
Šeimos narių svorio balansas ir vidinė harmonija be dietų.
Šeimos savaitės mitybos planas – ką pirkti ir ką bei kaip gaminti? Palankių sveikatai mitybos įpročių formavimas šeimoje.
Pirkti turguje, iš močiutės kaime ar prekybos centruose? Maisto pasirinkimas. Etikečių skaitymas. Ką reiškia „tinka vartoti iki…“ ir „geriausias iki..“? Į ką atkreipti dėmesį kasdienybėje renkantis maisto produktus (praktiniai pavyzdžiai ir analizė).
Ar ekologiškas maistas = sveikas maistas?
Maisto netoleravimas ar alergija. Maisto netoleravimo požymiai ir atpažinus kaip pašalinti alergeną iš savo mitybos.
Ką vaikai valgo ugdymo įstaigose ir namie?
Kraštutinumai: nevalgus vaikas ir persivalgymai – kaip to išvengti?
Etiketas prie stalo, valgymo laikas kaip ritualas ir lėto maisto kultūra. Ką ir kaip galime išmokyti vaikus?
Pirmasis septynmetis? Kodėl jis toks svarbus ir ką jo metu būtina duoti vaikui?
Pavyzdys ir pamėgdžiojimas.
Ritmas ir gyvenimo džiaugsmas.
Imunitetas ir aplinkos įtaka. Ryšys tarp tėvų ir vaiko.

Po paskaitos Jums dovana – apibendrinta dalomoji medžiaga, gaminimo principai ir receptai.
Trukmė – 3 val.
Paskaitos su maisto degustacija kaina – 20 €; Pasikvietus draugą kaina – 15 €
Būtina išankstinė registracija: info@sveikataipalankus.lt, +370 64517472

Sekite mūsų naujienas: https://www.facebook.com/Sveikatai-palankus-6497186384980…/…

Daugiau informacijos apie seminarą Kaune – https://www.facebook.com/events/1012953742125621/

Daugiau informacijos apie seminarą Vilniuje – https://www.facebook.com/events/1012953742125621/

UAB Ekomidas 2016 m. kovo mėn. ėmėsi iniciatyvos ir prisidėjo prie gyvūnų gyvenimo kokybės gerinimo. Pirkdami lipduku pažymėtas prekes, Jūs remiate VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos”.                      

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“– tai ne pelno siekianti organizacija, įkurta 2012 metų rugpjūtį. Organizacijos pagrindinis tikslas – spręsti ne beglobių gyvūnų problemos pasekmę, o priežastį, užkertant kelią tolimesniam beglobių gyvūnų atsiradimui. Veikla:

Visuomenės švietimas gyvūnų gerovės klausimais (švietimo projektai mokymo įstaigose, pranešimai žiniasklaidai ir kita);
Žiauraus elgesio su gyvūnais bylų nagrinėjimas ir viešinimas, siekiant, kad asmenys, pažeidžiantys gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą, neliktų nenubausti;
Pagalba gyvūnų gerovės organizacijoms, rengiant akcijas, renginius, projektus;
Dalyvavimas gyvūnų gerovės įstatymų svarstymuose, prisidėjimas prie jų ruošimo, siekiant užtikrinti, kad būtų priimami įstatymai, palankūs ne tik žmogui, bet ir gyvūnui.

www.ggi.lt

Cannabis sativa L. (pluoštinės kanapės) – Lietuvoje labai seniai naudojamas kultūrinis augalas. Manoma, kad kanapės (ir soros) buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų. Jų sėklų ir kanapinių virvelių liekanų rasta vidurio neolito Narvos kultūros Šventosios gyvenvietėse (III tūkstantmečio pr. m. e.). Moteriškieji kanapių augalai vadinti grūdėmis, vyriškieji – pleiskanėmis. Vyriškieji augalai mažesni už moteriškuosius, greičiau auga ir anksčiau žydi. Kanapės yra vaistingos, maistingos, greitai auga, atsparios piktžolėms ir kenkėjams. Sėklos yra maistingos: jose daugiau baltymų ir aminorūgščių, nei grūdinių kultūrų grūduose, todėl iš sėklų dažniausiai spaudžiamas aliejus. Iki šių dienų išlikę vartojimo maistui papročių Žemaitijoje.

Kanapių plaušai yra labai tvirti ir atsparūs vandens poveikiui. Rasta iš kanapių vyta virvė datuojama 2500 m. prieš mūsų esą. Burinių laivų eroje (XV-XVIII a.) visas laivyboje naudotas takelažas (virvės, burės ir kt.) buvo gaminami iš kanapių pluošto, daugumos jūreivių rūbai irgi buvo kanapiniai, todėl kanapės daugumai šalių buvo labai svarbi strateginė žaliava.

Standartiniai kanapiniai audiniai panašūs į liną visomis savo savybėmis – drėgmės sugėrimu, ergonomiškumu. Tačiau kanapes yra daug lengviau auginti, nei linus, ir pluošto derlius būna kelis kartus didesnis iš to paties sklypo ploto. Esant šiuolaikinėms tekstilės technologijoms galima pagaminti įvairaus storio ir minkštumo audinius. Kanapių pranašumas prieš medvilnę yra tai, kad jas auginant nereikia žemės nuodyti milžiniškais chemikalų kiekiais.

Pleiskanių pluoštas yra trumpesnis ir minkštesnis už grūdžių. Jų audinius kartu su lino nuo seno prekybininkai vadina bendriniu terminu – (nuo henep, pagal senovinę anglų kalbą). Hemp terminas naudojamas ir augalinio pluošto audiniams ar pluoštiniams augalams pavadinti. Todėl pagal rašytinius šaltinius sunku nustatyti, iš kokio konkrečiai augalo buvo pagaminti audiniai, jeigu, kaip dažnai pasitaiko, vartotas būtent hemp terminas. Tik šiais laikais šiuo terminu pradeda vadinti vien tik kanapių pluošto audinius.

Po Antrojo Pasaulinio karo kanapių pluoštą iš rinkos beveik visiškai išstūmė linai ir dirbtiniai pluoštai.

Kanapės stiebai turi daug celiuliozės, todėl dar viena labai svarbi kanapių panaudojimo sritis – popieriaus gamyba. Pirmasis, Kinijoje išrastas ir pagamintas, popierius buvo kanapinis. Žymioji JAV Nepriklausomybės deklaracija taip pat surašyta ant kanapinio popieriaus. Iš šio augalo yra žymiai lengviau išgauti celiuliozę, nei iš medienos, be to, sunaudojama mažiau kenksmingų chemikalų, todėl kanapių popieriaus fabrikai kur kas mažiau nuodija aplinką. Pats popierius gaunamas švaresnis, baltesnis ir stipresnis. Pavydžiui, miškui iki kirtimo užaugti reikia ne mažiau 60 metų, o kanapių derlių tropinio klimato juostose galima imti kad ir tris kartus per metus.

Šiuo metu pasaulyje jau įsibėgėjo kanapių bumas, nes vis daugiau įmonių rūpinasi aplinka ir vartotojais: pluoštinės kanapės naudojmos tekstilei (pavyzdžiui, Suit Supply linija, H&M linija); autopramonei (BMW i3). Pluoštinė kanapė nėra tik istorinė žemės ūkio kultūra, tai itin moderni, patikima ir ekologiška žaliava pramonei, tekstilei ir sveikai mitybai!

Augalas taip pat gali būti panaudotas alaus gamyboje vietoj apynių. Lietuvoje pluoštui ir sėkloms galima auginti tas kanapių veisles, kuriose būna ne daugiau nei 0,2 procento tetrahidrokanabinolio ir kurios yra patvirtintos  ir įrašytos į leistinų Europos Sąjungoje auginti pluoštinių kanapių sąrašą.